Priėmimas į gimnaziją

PATVIRTINTA

Vilniaus Pilaitės gimnazijos

direktoriaus 2026 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. V-6

I. VILNIAUS PILAITĖS GIMNAZIJOS MOKINIŲ PRIĖMIMO Į I, II, IV GIMNAZIJOS KLASES TVARKA 2026–2027 M. M.

Ši Mokinių priėmimo tvarka reglamentuoja priėmimą į Vilniaus Pilaitės gimnazijos I, II ir IV gimnazijos klases.

Priėmimas į III gimnazijos klases vykdomas vadovaujantis atskira Vilniaus Pilaitės gimnazijos III gimnazijos klasių priėmimo tvarka.

Mokiniai į gimnaziją priimami vadovaujantis Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, ir jo 2025 m. lapkričio 25 d. suvestine redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2cf75f40a6c911ed8df094f359a60216/asr

Prašymas mokytis (Tvarkos aprašo 26 punkte nurodytos dalys) ir visi jį papildantys dokumentai teikiami tik elektroniniu būdu Vilniaus m. savivaldybės e. sistemoje: https://svietimas.vilnius.lt/

Prašymus per e. sistemą teikia ir Vilniaus Pilaitės gimnazijos mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos II klasę ir pageidaujantys tęsti mokymąsi III–IV gimnazijos klasėse. Naujos mokymo sutartys pasirašomos per e. sistemą.

Su mokiniais, turinčiais bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, mokymo sutartys nepasirašomos. Vilniaus Pilaitės gimnazijos II (10) klasių mokiniai, turintys bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, praranda pirmumo teisę ir gali pretenduoti tik į laisvas vietas pagal bendrą Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarką pateikus pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą.

1.1. Priėmimo prieinamumo principas

Siekiant užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programą pirmiausia priimami mokytis mokiniai, gyvenantys Pilaitės gimnazijai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tik esant laisvų vietų gali būti priimami:

• mokiniai, gyvenantys Vilniaus miesto savivaldybėje, bet ne Pilaitės gimnazijai priskirtoje teritorijoje;
• mokiniai, kurių gyvenamoji vieta nėra deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje.

Aptarnavimo teritoriją galima pasitikrinti interaktyviame žemėlapyje:

https://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=schools

1.2. Prašymų teikimo terminai

Prašymai mokytis ir visi juos papildantys dokumentai e. sistemoje teikiami nuo 2026 m. vasario 1 d. iki gegužės 5 d. (pagal Savivaldybės aprašą). Vėliau prašymai koreguojami ir pildomi pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą priėmimo grafiką, skelbiamą interneto svetainėje: https://svietimas.vilnius.lt/ .

1.3. Dokumentų teikimas

1.3.1. Prašymo teikimo bendrieji dokumentai:

• prašymas mokytis;
• pirmumo kriterijus patvirtinantys dokumentai;
• dokumentai apie naujai įsigytą būstą (jei taikoma);
• RC pažyma, jei deklaracija keitėsi toje pačioje teritorijoje.

Deklaravimo duomenys tikrinami automatiškai.

1.3.2. Privalomi mokymosi pasiekimų dokumentai:

Pretenduojantys į Gimnaziją pagal papildomus kriterijus (Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 64 punktas) privalo e. sistemoje pateikti mokymosi pasiekimų dokumentus. Mokiniai, nepateikę šių dokumentų arba turintys bent vieną nepatenkinamą įvertinimą, negali dalyvauti atrankoje pagal papildomus kriterijus ir pretenduoti į taškus.

1.3.3. Pirmumo kriterijus pagrindžiantys dokumentai

e. sistemoje pateikiami dokumentai, pagrindžiantys pretendavimą į pirmumo kriterijus, nustatytus šios Tvarkos Prieduose, įskaitant:

• neformaliojo ugdymo pažymėjimus;
• olimpiadų ir (ar) konkursų diplomus;
• projektinių darbų pažymas;
• mokinio darbų aplanką;
• kitas Prieduose nurodytas pažymas ar dokumentus.
•  

1.4. Atranka, kai mokiniai nėra iš Gimnazijos aptarnavimo teritorijos

Kai mokiniai nėra iš Vilniaus Pilaitės gimnazijai priskirtos aptarnavimo teritorijos ir yra laisvų vietų, jų priėmimas vykdomas vadovaujantis Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu ir Gimnazijos patvirtintais priėmimo mokytis kriterijais (Priedas Nr. 1).

Atranka vykdoma pagal e. sistemoje pateiktus duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius mokinio pirmumo teises bei pretendavimą į papildomus kriterijus, nesudarant konkursinės eilės.

1.5. Komisijos darbas

Priėmimo į gimnaziją prašymai pradedami nagrinėti nuo gegužės 6 d., vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu priėmimo grafiku, skelbiamu interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt .

Gimnazijos priėmimo komisija:

• dirba pagal Savivaldybės patvirtintą priėmimo į mokyklas tvarką;
• nagrinėja e. sistemoje pateiktus prašymus ir dokumentus;
• priima sprendimus dėl mokinių priėmimo į laisvas vietas;
• jeigu e. sistemoje pateikta informacija yra nepakankama sprendimui priimti, esant poreikiui, gali paprašyti papildomų dokumentų ar duomenų.

Priėmimo kvietimai ir sprendimai mokiniams teikiami per Vilniaus miesto savivaldybės elektroninę registracijos sistemą (e. sistemą).

II. MOKINIŲ PRIĖMIMO Į VILNIAUS PILAITĖS GIMNAZIJĄ 2026 METAIS

KOMISIJOS DARBO TVARKA

Komisijos nariai atsako už skaidrų ir sąžiningą mokinių priėmimo vykdymą, vadovaudamiesi Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu mokinių priėmimo grafiku:

https://vilnius.lt/rest/assets/68cd8ab4-ba25-4fc7-b4af-7fe541e9c64d.pdf

Mokinių priėmimo komisijos posėdžiai protokoluojami ir saugomi trejus metus.

Informacija apie priėmimo etapus, terminus, kvietimų pateikimą ir tvirtinimą teikiama per Vilniaus miesto savivaldybės elektroninę registracijos sistemą pagal patvirtintą mokinių priėmimo grafiką.

Informacija apie priėmimo sąlygas teikiama telefonu +370 682 40860 (priėmimo komisijos pirmininkė Renata Nemeikienė).

III. VILNIAUS PILAITĖS GIMNAZIJOS I GIMNAZIJOS KLASIŲ FORMAVIMO TVARKA 2026–2027 M. M.

Į Vilniaus Pilaitės gimnaziją pirmiausia priimami mokytis mokiniai, gyvenantys Pilaitės gimnazijai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Kai mokiniai nėra iš Pilaitės gimnazijai priskirtos aptarnavimo teritorijos ir yra laisvų vietų, atranka vykdoma vadovaujantis Savivaldybės tvarkos aprašu ir gimnazijos patvirtintais priėmimo mokytis kriterijais, kurie turi būti pateikti e. sistemoje skiltyje „4. Pirmumo kriterijai“.

3.1. Bendrosios nuostatos

Vilniaus Pilaitės gimnazijos I (9) gimnazijos klasių komplektai formuojami atsižvelgiant į mokinių užsienio kalbų ir dorinio ugdymo pasirinkimus, pageidavimą mokytis kryptinėse klasėse, priėmimo kriterijus ir pateiktus mokymosi pasiekimų dokumentus.

Tėvų pageidavimai dėl mokinių skirstymo į tas pačias klases (pvz., mokytis kartu su draugais ar nesimokyti kartu) nesvarstomi ir klasės sudaromos tik vadovaujantis priėmimo tvarka.

3.2. Užsienio kalbų mokymosi tęstinumas

Pirmoji užsienio kalba gimnazijoje — anglų kalba.

Antrosios užsienio kalbos gimnazijoje:

• prancūzų kalba,
• vokiečių kalba,
• rusų kalba,
• ispanų kalba (nuo pradinio lygio).

Kalbų tęstinumo taisyklės:

• Bendrojo ugdymo klasėse mokiniai, kurie mokėsi prancūzų arba vokiečių kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, privalo ją tęsti I–II gimnazijos klasėse.
• Mokiniai, mokęsi rusų kaip antrąją kalbą, gali tęsti mokymąsi arba teikti prašymą keisti kalbą į ispanų, jei tokia galimybė atsiranda tvarkaraščių sudarymo metu.

3.3. Antrosios užsienio kalbos keitimo galimybės ir tvarka

Jei mokinys ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja keisti antrą užsienio kalbą rusų ir pasirinkti antrą užsienio kalbą ispanų, jie privalo e. sistemos skiltyje „5. Papildoma informacija (Specifiniai pageidavimai)“ nurodyti kalbą, kurią keičia (rusų) ir norimą mokytis kalbą (ispanų):

1 pvz. Prašome leisti pakeisti antrąją rusų užsienio kalbą* į antrą ispanų užsienio kalbą (nuo pradinio lygio) mokantis Vilniaus Pilaitės gimnazijos bendrojoje I klasėje.

*galima keisti tik antrą rusų užsienio kalbą

Jei formuojant klases ir sudarant tvarkaraštį nėra galimybės užtikrinti antrosios kalbos keitimo, mokinys tęsia anksčiau pradėtą kalbą.

3.4. Kryptinio ugdymo pasirinkimas

Prancūzų kalbą besimokę mokiniai (p klasės) gali būti priimami į gimnaziją tomis pačiomis klasėmis — socialinės krypties klasėmis, tačiau tik tuo atveju, jei jie patenka į gimnazijos mokinių sąrašus pagal bendrą Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarką. Laisvos vietos socialinės krypties klasėse gali būti papildytos mokiniais iš kitų klasių ir mokyklų. Visi antrą prancūzų kalbą besimokantys mokiniai tęsia šios kalbos mokymąsi I–II gimnazijos klasėse. Jiems skiriamos 3 prancūzų kalbos savaitinės pamokos.

Gimnazija siūlo galimybę mokytis šių tipų klasėse:

• bendrojo ugdymo klasėse,
• kryptinio ugdymo klasėse: socialinės, STEM ir kūrybinių komunikacijų krypties.

Pretenduojantys mokytis I (9) klasėje mokiniai ir jų tėvai gali rinktis STEM arba Kūrybinių komunikacijų mokymosi kryptis. Pageidavimą mokytis pasirinktoje kryptyje būtina nurodyti e. sistemos skiltyje „4. Pirmumo kriterijai“ ir įkelti kriterijus pagrindžiančius dokumentus  (Priedas Nr. 2). Kryptį taip pat privaloma nurodyti e. sistemos skiltyje „5. Papildoma informacija (Specifiniai pageidavimai)“, nurodant ir pasirinktą antrą užsienio kalbą.

Kryptinio ugdymo STEM ir Kūrybinių komunikacijų klasėse yra siūloma antra vokiečių arba ispanų (nuo pradinio lygio) užsienio kalba. Pretenduojantys į šias klases mokiniai, kurie mokėsi antrą rusų ar prancūzų kalbą, gali rinktis mokytis antrą ispanų kalbą (1 schema).

Pavyzdžiai, kaip nurodyti informaciją e. sistemoje

2 pvz. Prašome priimti mokytis į Vilniaus Pilaitės gimnazijos STEM kryptinio ugdymo klasę ir leisti pakeisti antrą rusų / prancūzų užsienio kalbą į antrą ispanų užsienio kalbą (nuo pradinio lygio).

3 pvz. Prašome priimti mokytis į Vilniaus Pilaitės gimnazijos STEM kryptinio ugdymo klasę, antroji užsienio kalba — vokiečių.

4 pvz. Prašome priimti mokytis į Vilniaus Pilaitės gimnazijos Kūrybinių komunikacijų kryptinio ugdymo klasę ir leisti pakeisti antrą rusų / prancūzų užsienio kalbą į antrą ispanų užsienio kalbą (nuo pradinio lygio).

5 pvz. Prašome priimti mokytis į Vilniaus Pilaitės gimnazijos Kūrybinių komunikacijų kryptinio ugdymo klasę, antroji užsienio kalba — vokiečių.

Jei mokinys pagal kriterijus nepatenka į kryptinės klasės sudėtį arba sudarant klases mokiniui nebelieka galimybės keisti antrą užsienio kalbą, mokinys tęsia anksčiau pradėtą antros kalbos mokymosi kursą.

Į kryptines klases, esant laisvų vietų, gali būti papildomai priimami (priėmimo komisijos skiriami) mokiniai, kurių:

• 8 klasės bendras pasiekimų pažymėjimo vidurkis,
• ugdymo krypties dalykų vidurkis,
• olimpiadų, konkursų, ŠMSM ar tarptautinių prizinių vietų rezultatai yra aukštesni.

Socialinės krypties ugdymo tikslas – gilinti prancūzų kalbos bei frankofoniškų šalių istorijos, geografijos ir kultūros pažinimą, ugdant mokinių kultūrinį sąmoningumą, kritinį mąstymą ir bendrąsias komunikacinius kompetencijas.

Ugdymo procese siekiama, kad mokiniai:

• tęstų Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje suformuotą sustiprinto prancūzų kalbos mokymosi tradiciją 5–8 klasėse (3 savaitinės pamokos) ir Vilniaus Pilaitės gimnazijos I–II gimnazijos klasėse (9–10 klasėse);
• lavintų kūrybiškumą, savarankišką mąstymą ir šnekamosios kalbos gebėjimus per įvairias ugdomąsias veiklas;
• per formaliąsias ir neformaliąsias veiklas atskleistų savo gebėjimus, ugdytų kritinį mąstymą, mokėtų įsivertinti bei išsikelti asmeninius mokymosi tikslus ir strategijas;
• integruotose prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių istorijos, geografijos ir kultūros veiklose įgytas žinias taikytų pasaulio pažinimui ir globalių procesų suvokimui;
• puoselėtų dvikalbystę, kurioje prancūzų kalba taptų priemone pažinti frankofonijos pasaulį ir suvokti pasaulio kultūrinius ryšius;
• formuotų bendruomenę, grindžiamą visapusišku išsilavinimu, universaliomis žiniomis ir tarpkultūriniu dialogu;

gimnazijai dalyvaujant Erasmus+ projektuose ir pasirašius bendradarbiavimo sutartis su prancūziškomis mokyklomis, turėtų galimybę dalyvauti kalbinėse-edukacinėse išvykose į Prancūziją.

STEM krypties ugdymo tikslas – formuoti mokinių tarpdisciplininį požiūrį į mokymąsi, integruojant gamtos mokslų, technologijų, informatikos ir matematikos žinias, ugdyti kritinį mąstymą, problemų sprendimo gebėjimus, kūrybiškumą ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Ugdymo procese siekiama, kad mokiniai:

• per formalaus, neformalaus ugdymo ir modulines pamokas (I gimnazijos klasėje – matematikos, fizikos ir informatikos moduliai, II gimnazijos klasėje – chemijos ir biologijos moduliai) susipažintų su STEM sritimis ir įsitrauktų į jas per praktinį, tyrimais grįstą mokymąsi;
• taikytų mokslinius principus, technologines priemones, inžinerinio projektavimo procesus ir matematines sąvokas, spręsdami realaus pasaulio problemas;
• lavintų gebėjimą bendradarbiauti komandose, efektyviai bendrauti ir kritiškai mąstyti spręsdami sudėtingus uždavinius;
• kūrybiškai taikytų inovacijas ieškodami sprendimų įvairiose mokymosi ir praktinėse situacijose;
• kryptingai ruoštųsi būsimai karjerai STEM sričių kontekste, formuodami įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingai dalyvauti XXI amžiaus darbo rinkoje.

Kūrybinių komunikacijų krypties tikslas – integruojant formalaus ir neformalaus ugdymo veiklas, ugdyti mokinių kūrybiškumą, komunikacinius gebėjimus ir kultūrinį sąmoningumą, sudarant galimybes praktiškai atskleisti meninius ir kūrybinius pasiekimus.

Siekiama, kad mokiniai:

• pažintų kultūrą per įvairias formalaus ir neformalaus ugdymo veiklas, modulių programas (I–II gimnazijos klasių teatro ir medijų moduliai);
• lavintų kūrybiškumą dalyvaudami kūrybiniuose ir tarpdisciplininiuose projektuose;
• tyrinėtų istorines ir šiuolaikines kultūrines aplinkas,naudotų įvairius informacijos šaltinius;
• susipažintų su integruotų mokomųjų dalykų specifika ir taikymo galimybėmis skirtingose ugdymo ir gyvenimo srityse;
• ieškotų menų ir medijų sąsajų, plėtotų įvairiapusius kūrybinius gebėjimus, gebėtų organizuoti kūrybines veiklas, diskusijas ir pristatymus;
• pasitelkdami teatro, muzikos, šokio, retorikos ir kitų sričių patirtis, ugdytų menines galias, kalbinę raišką ir artistiškumą.

Kūrybinių komunikacijų krypties ugdymas gali būti papildomas integruotomis kultūrinėmis, meninėmis ir komunikacinėmis veiklomis bei dalyvavimu gimnazijos vykdomuose projektuose, atsižvelgiant į ugdymo organizavimo galimybes ir vykdomas programas.