Dalyvaujant dviem Nuolatinio tobulinimo metodikos ekspertėms iš Nyderlandų, buvo apibendrinti mokslo metų rezultatai, pasiekti dirbant pagal PDCA metodą. Juos pristatė aštuonios profesinio tobulėjimo grupės: anglų kalbos (J. Norkūnienė), fizinio ugdymo (K. Antipova), tiksliųjų mokslų (A. Goberytė-Meškauskienė), gamtos mokslų (E. Krunienė), antrųjų užsienio kalbų (T. Piskunova), socialinių mokslų (A. Pometko), menų (K. Juškevičiūtė) bei lietuvių kalbos ir literatūros (A. Abromaitienė).
Anglų k. mokytoja J. Norkūnienė teigė, kad darbo su PDCA metodu pradžioje grupė pasirinko per platų tikslą išsikeltai problemai išspręsti. Vėliau, pritaikius Penkių KAIP strategiją, įsitraukė visa grupė, dalijosi patirtimi ir sukūrė užduočių banką Google Classroom. Sistemingi savaitiniai antradieniniai susitikimai padėjo sukurti teigiamą darbo aplinką.
Fizinio ugdymo mokytoja Karina sakė, kad, siekiant skatinti mokinių sąmoningumą ir lankomumą, grupė sukūrė teorinių užduočių banką nesportuojantiems. Pamokų metu telefonai uždrausti ir tai įgyvendinama griežtai bei vieningai. Dėl to pagerėjo pamokų lankomumas ir mokinių aktyvumas.
Tiksliųjų mokslų mokytojų teigimu, užsibrėžtas atsakingumo ugdymas ir namų darbų tikrinimas nedavė rezultatų dėl neigiamos darbo aplinkos ir neaiškios PDCA esmės. Po profesionalios pagalbos ir trišalių pokalbių įvyko šioks toks proveržis, tačiau pokyčiai vyksta ypač lėtai.
Gamtos mokslų grupė susidūrė su pažymių infliacija ir žemu motyvacijos lygiu. Buvo įvesti tarpiniai įvertinimai — nors tai papildomas krūvis mokytojams, kai kurie mokiniai juos įvertino teigiamai. Taip pat siekta gerai besimokantiems suteikti papildomą pagalbą.
Antrų užsienio kalbų mokytoja Tatjana pranešė, kad pliusų ir minusų sistema šiek tiek pagyvino procesą. Rengti renginiai kitomis kalbomis, netradicinės veiklos ir projektiniai darbai, kuriuos mokiniai rinkosi ir pristatė patys, davė neblogų rezultatų.
Socialinių mokslų grupė ėmėsi teksto analizės, nes tai suteikė struktūrą pamokoms, suaktyvino nemotyvuotus mokinius ir atvėrė perspektyvą — tad ledus galiausiai pavyko pralaužti.
Menų mokytojai parengė atmintinę dešimtokams apie dalykų pasirinkimus III klasei. Iššūkis išlieka kitais metais, kai dešimtokai taps vienuoliktokais ir reikės juos įtraukti į mokyklos gyvenimą. Taip pat kilo nesusipratimų dėl PDCA susirinkimų tikslo.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų grupė, vadovaujama A. Abromaitienės, peržiūrėjo vertinimo sistemą — sutarta dėl vertinimo kriterijų 9–10 klasėms ir paruošta SUP atraminė medžiaga. Mokiniai, žinodami vertinimo principus, jaučiasi ramiau ir mažiau panikuoja.
Galiausiai refleksijos metu visi mokytojai nurodė tris darbo su PDCA metodu pliusus ir minusus, kuriuos vėliau gimnazijos Nuolatinio tobulinimo metodikos įgyvendinimo koordinatorės ir vadovai analizavo kartu su ekspertėmis iš Nyderlandų.
