Kaip medžiai augom, daug ko nesupratom
Ir gero neįvertinom, nes buvome jauni.
Dabar greit žengsime į savąjį gyvenimą,
Kuris jau nebetilps skambučio virpesy.
Tu paklausyk skambučio paskutinio aido –
Nekvies į klasę jis daugiau…
Ir ašarą nuo skruosto nusibrauki,
Šviesiais atsiminimais pasidžiauki
Paskui – gyveniman keliauki…
Mieli jaunuoliai, telydi jus sėkmė!
Parengė Goda Čiplytė






