Trečiadienio vakarą leidome teatre. Šį kartą – Solo teatro dokumentinis spektaklis „Mąstanti barakų širdis“. Tai pasakojimas apie tris skirtingas moteris, tris skirtingus laikmečius, bet tą patį nepalaužiamą norą išlikti žmogumi. Aušvicas, sovietų lageris ir šiandienos Ukraina… Atrodo, tiek daug skausmo, tačiau spektaklis – ne apie tai.
Jis – apie vidinę laisvę, kuri prabunda tada, kai iš tavęs viskas atimama. Apie maldą, dainą ir tikėjimą, stipresnį už bet kokią prievartą. Istorijos skirtingos, bet jų ginklai tie patys: daina, malda ir begalinis orumas.
Tai priminimas mums visiems, kad vidinė laisvė yra didžiausia galia, kurios niekas negali iš mūsų atimti.
Parengė Laima Pranskūnaitė
