IV e klasė, žengdama į savarankišką gyvenimo kelią, išsineša daugybę gražių akimirkų.

Paskutinę Rugsėjo pirmosios šventę dvyliktokai aplankė Vydūno progimnazijos pirmokėlius, o jau rugsėjo antros rytą sėdo į laivą ir, plaukdami Nerimi, ne tik gėrėjosi Vilniaus vaizdais, bet ir žaidė, juokavo, dalijosi vasaros įspūdžiais. Artėjant gražiausioms metų ^ventėms, ieškojo Kalėdų dvasios. Aplankė miesto eglę, „Artotekoje“ pasigamino originalių kvepalų, tradiciškai paaukojo iš klasės fondo
onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir dar kartą įsitikino, kad tikrosios Kalėdos kvepia gerumu. Apie tikrąsias Kalėdų dovanas, švenčių papročius, laukimo stebuklą gruodžio 9 vakarą klasės mokiniams bei jų tėveliams pasakojo etnologė Gražina Kadžytė. Buvo labai jaukus ir prasmingas vakaras.
Žiemą dvyliktokai aplankė Genocido aukų muziejų, stebėjo Birutės Mar spektaklius ,,Ledo vaikai“, „Barakų moterys“, o balandžio 21 dieną tęsė skaudžių istorijos patirčių pamoką muziejuje ,,Dingęs štetlas“. Kaip ir apsilankymas Genocido aukų muziejuje, taip ir kelionė į Šeduvą nepaliko abejingų. Vykdami į Šeduvą mokiniai aplankė ir Burbiškių dvarą, Kleboniškių kaimą, Šiaulius. Kelionę baigė Kryžių kalne. Ten, išklausę įdomaus gido pasakojimo, tarp daugybės kryžių pakabino ir savo klasės kryžių.
Gegužės 12 dieną, artėjant lietuvių kalbos egzaminui, Profesorių namuose prisiminė V. Mykolaitį-Putiną ir Balį Sruogą. IV e klasė ne tik mėgo keliauti po Lietuvą, domėtis tautos praeitimi ir jos žmonėmis , bet ir kūrė savas klasės tradicijas. Kasmet, pražydus sakuroms, kartu su auklėtoja rinkdavosi pusryčių. Šiemet, sėdėdami po sakuromis, dvyliktokai nutarė, kad šią tradiciją tęs ir baigę mokyklą.
Tokie buvo paskutiniai IV e klasės mokykliniai metai – kupini kelionių, atradimų, prasmingų susitikimų , bendrystės ir gražių prisiminimų.
Kaip gaila , kaip gaila, kaip gaila,
Kad nebetelpam jau į tą laivą,
Kur dalijomės duona ir saule,
Kur buvo toks linksmas pasaulis…
Parengė klasės auklėtoja Laima Matijoškienė