fono paveiksliukas

Apie ką kalba Žemaitės skara

Šių metų gegužės 31 d. Lietuvoje paminėta išskirtinė sukaktis – prieš 180 metų gimė viena ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių, rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, geriau žinoma kaip ŽEMAITĖ. Ta proga lapkričio 21 d. 80 mūsų gimnazijos I-III klasių moksleivių, lydimi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, apsilankė Vilniaus mažajame teatre ir žiūrėjo režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklį „Marti“ pagal to paties pavadinimo Žemaitės apsakymą. Mokiniai turėjo išskirtinę galimybę ne tik geriau pažinti rašytojos kūrybą, idealus ir vertybines nuostatas, kurias ji nepailsdama gynė visą gyvenimą, bet ir perkelti šias vertybes į mūsų dienas bei naujai jas apmąstyti.

Apie ką mums šiandien kalba tvirta feministinė Žemaitės laikysena, jos visą gyvenimą nešiota skara? Gal apie tai, kad verta priešintis stereotipams, bukumui, ginti savo orumą, suvokti vertę? Režisierė G. Tuminaitė taip pristato spektaklį: „Problemos slypi žmogaus nuostatose, radikalume, nenorėjime suprasti kito, pokyčių baimėje. Tai ir yra toji baisi buitis, kuri slegia veikėjus.“ Pasak dramaturgės Paulinos Pukytės, „ši istorija taip pat ir apie mus, ir apie tai, kaip būtina „pagrindinė visuomenės ląstelė“ gali sunaikinti žmogų, ir apie tai, kaip agresyvi, buka, inertiška masė suėda individą.“ Spektaklio metu išgyventa daug emocijų, minčių, kuriomis norisi dalintis, o labiausiai stebina suvokimas, kad Žemaitės kūryba nė kiek nepaseno.

L. Vansevičienės nuotrauka (iš VMT svetainės)

Parengė Aušra Abromaitienė